2014/07/17

2 ir 3 treniruočių dienos



2 diena.
                Į antrąją treniruotę išvykome jau gausesnėmis pajėgomis. Prie mūsų prisijungė Paulius ir Kęstas atvykę lėktuvu pirmadienio naktį. Nors ir nemiegoję, ir išvargę jie mielu noru rinko taip reikalingą informaciją. Jos išties buvo milžiniškas kiekis.
Iš šios treniruotės tikėjomės daug mažiau nei gavome, o gauta informacija liečianti jauko receptūras buvo ypač  naudinga. Kai kas sugaudė vos kilogramą o kai kas visus dešimt. Buvo labai svarbi tinkama distancija, tinkamas jaukas ir gyvi priedai. Tik tinkamai juos parinkus galima tikėtis nors kiek aukštesnės vietos. Nuostabiai  šioje treniruotėje gaudė Airijos, Anglijos rinktinės. Kitiems gi, tame tarpe ir mums dar reiks daug dirbti.
Tikrai nustebino Sensas jaukai. Ir nors aš nesu su jais labai susipažinęs, tačiau paliko tik puikų įspūdį. Galų gale beveik visos komandos naudoja tik šios jaukus, o pasirinkimas toks didelis, kad galima sukurti bet kokį receptą, net ir įnoringiausiai žuviai. Didelis dėkui Salmo už aprūpinimą šiais jaukais.
Daug padėjo Willi, kuris net devynis metus yra buvęs Airijos rinktinės nariu, o šį vandens telkinį supranta puikiai, juk čia vyksta dauguma Airijos varžybų. Atviroje diskusijoje jam udavėme daug klausimų, o atsakymų gavome dar daugiau. Išties šaunus bičas, o už pažintį su juo esame be galo dėkingi Sergejui.
                Po treniruotės nesinori nieko – tik greičiau įlysti  dušą ir kristi į minkštučius patalus. To atlikti niekaip nepavyksta – reikia rištis pavadėlius, sistemėles, gamintis maistą ir rašyti šias eilutes. Vien jaukų ir gyvų priedų tvarkymui išeina gera valanda. Valandą ar pusantros kiekvieną dieną atima treneris organizuodamas susirinkimus – juose detaliai išsianalizuojame klaidas ir pasiekimus. Galų gale reikia keltis fotografijas ir išlėkus į viešbučio administraciją prašyti prisijungimo, kad Lietuvoje irgi žinotumėte kas ir kaip čia vyksta.
                3 diena.
                Tai buvo bene svarbiausia treniruotė, kuri parodė ar einame tinkamu keliu ar ne. Varžybų ritmas, geri Sensas jaukai, informacija tik per trenerį. Visa tai vertė jaudintis, bes veiksmas vyko – ir vyko žymiai geriau nei praėjusiomis dienomis. Tai išties šaunu. Netgi Anglijos rinktinės žvalgyba prie mūsų sektoriaus praleido gerą pusvalandį bestebėdama intensyvius karšių traukimus. Tikėkimės nieko neišdavėme, nors tai ir yra viena iš stipriausių rinktinių nuo kurių rodos reikia ne slėptis, o juos stebėti.
                Šiandien nepagavome ungurių. Ir tai keista, nes vakar jų pagavome net devynis. Čia šių žuvų gaudymas yra uždraustas, tad paragauti kepto ar rūkyto ungurio tikrai nepavyks. Tačiau pagavome upėtakį, kuris taip pat keliavo namo.
                Varžybose lietuvoje naudojame ilgus tinkliukus su tikslu išsaugoti žuvį. Tą patį darome ir čia, tuo labiau, kad šiose varžybose negyva žuvis nebus užskaitoma. Tenka dar kartą mokintis saugiai atkabinti žuvį, jos nepažeidžiant.
                Smagu sėdėti ant platformos kai priešingame tvenkinio krante stūkso uolos, o didžiulės bangos be gailesčio talžo akmenis. Gaila nėra kada grožėtis šiuo nuostabiu gamtovaizdžiu, akys įsmeigtos į feederio viršūnėlę.
                Džiaugiamės galėdami čia būti ir dėkingi turime būti tik savo pasiekimams ir rėmėjų dosnumui išdrysusiems paremti tokio „jauno“ sporto pionierius. Labai dėkojame Sergejui, kuris už savo asmenines lėšas atvyko į šį čempionatą mums padėti. Jo puiki anglų kalba be problemų leidžia bendrauti su masalų tiekėju, viešbučio administracija. Jis visą diena praleidžia bendraudamas su kitų šalių sportininkais, o gauta informacija mums be galo svarbi.
                Prieš akis dar dvi treniruotės, jos dar svarbesnės nei buvusios, tad laikykite špygas už Lietuvą.



2014/07/15

Pirma treniruočių diena



                                 Ir vėl kaltas interneto ryšys, vakar jo nebuvo visiškai – tikekimes veliau bus geriau o kol kas vakarykštės žinios:
                Interneto prieiga viešbutyje vis dar nesutvarkyta. Tenka ir vėl sėdėti šalia administratorės, norint jus supažindinti su Lietuvos pasirodymu Pasaulio čempionate Airijoje. Administratorė vėl prižada internetą rytojui. Tikime.
                Pirma treniruočių diena praėjo labai turiningai. Prisiregistravome, išklausėme instruktažą ir ištraukėme burtus kur gaudysime ateinančią savaitę, taigi per ateinančias dienas apsilankysime visuose sektoriuose. Be to tikrai būtų sunku realiai vertinti situaciją.
                Prieš vykstant prie tvenkinio privalėjome dezinfekuoti visus žuvims dėti skirtus tinklelius, graibštus ir netgi guminius batus. Tikrai pagirtina tvarka, kuri kažkiek apsaugo Airijos vandenis nuo svetimšalių mikroorganizmų. Tai daugiau skirta lašišoms ir upėtakiams apsaugoti nuo parazitų kurių yra visoje Europoje išskyrus Airiją.
                Mes jau ant kranto. Pučia stiprus vėjas ir krapnoja smulkus lietutis. Vakarykščios saulės nebeliko. Visiems pagaminti skirtingi jaukai, gaudome skirtingose distancijose ir netgi naudojame skirtingus priedus. „Auksinis“ receptas būtinai turi būti atrastas. Trenerių štabas daugiau laiko praleidžia žvalgyboje nei su mumis, tačiau smulkios ataskaitos reikalauja griežtai.
                Sekėsi labai įvairiai, kaip ir buvo galima numatyti. Viena jauko kombinacija dirbo geriau nei antra o kai kurios ir visiškai nedirbo. Žuvis buvo pati įvairiausia – nuo ešeriuko, kilograminio karšio iki ungurio ar hibrido. Tačiau teigti, kad mes šį vandenį perpratome dar negalime, juk tai tik pažintis – nors kai kas teigia, kad pagal laimikius tilptume į dešimtuką. Apžvelgus kitas komandas galima drąsiai išskirti gerai gaudžiusius anglus ir austrus, tačiau buvo ir labai silpnai gaudančių rinktinių. Galbūt tai daroma tik „dėl akių“.
                Ne laikas girtis, prieš akis dar daug darbo ir mažai poilsio, tad rašydamas stengiuosi neišsiplėsti. Galų gale viskas matosi foto. Rytoj antra treniruotė – bandysime prikelti „boxą“ kuriame šiandien „miegojo“ Rusijos rinktinė.