2015/06/01

Skirvytės plakių šokis, arba „mediniai“ medaliai

Perskaičius įrašo pavadinimą viskas tampa aišku - dar vienos varžybos, kimbantys plakiai ir nepasiekti  medaliai. Manau tie, kas mano puslapio beveik niekada neatsidaro gali toliau ir nebeskaityti, nebent Jums tikrai įdomūs mano išgyvenimai ir patirtis pirmajame 2015 metų Lietuvos dugninės meškerės čempionato etape.
Pradėsiu nuo to, kad niekada nemėgau Skirvytės etapo, nepamėgau jo ir per šias varžybas. Tikrai ne dėl to, kad nepasiseka užlipti ant nugalėtojų pakylos, o dėl to, kad labai didelis kiekis įvairios žuvies, labai daug kliuvinių ir sąlyginai nevienodos sąlygos sektoriuose. Didelę rezultato dalį čia gali lemti „bonusinės“ žuvys, kurios laikosi tik tam tikruose ruožuose, kituose gi, jų „prisišaukti“ neįmanoma arba koncentracija yra labai nedidelė. Tai akivaizdžiai parodo rezultatai, o taip pat besišypsantys ar nuliūdę sportininkų veidai. Visa kita tiesiog tobula – puikus organizavimas, teisėjavimas ir tikrai draugiški varžybų dalyviai.
„Ant Bangos – Timar Mix“ komanda šiame etape startavo praktiškai nepasiruošusi. Startavome tikrai ne stipriausia sudėtimi, o didesnė dalis komandos turėjo vos vieną treniruotę varžybų išvakarėse. Neturėjome nei vieningos taktikos, nei tikslų. Gėda prisipažinti, tačiau šiame etape su mumis negalėjo dalyvauti ir treneris, be jo tikrai, kaip be rankų. Atrodo lyg gaudytume „aklai“. Tikimės bent dalis šių problemų antrajame etape bus išspręstos.
Etapas buvo tikrai darbinis, reikėjo ne tik rasti tinkamą distanciją, tačiau ir kaitalioti gaudymo taškus jose. Jei žuvis, kurios pagrindą sudarė plakiai ir „stodavo“ jaukinamam taške, tai dažniausiai labai smulki ir tam, kad aplenktum gaudantį stambesnę žuvį reikėjo dirbti iš peties. Dažniausiai to netgi nepakakdavo.
Abiejų turų metu gaudžiau šiek tiek stambesnę žuvį ir tik „bonusų“ neturėjimas tinklelyje lėmė šeštąją vietą asmeninėje įskaitoje. Manau tai tinkamo jauko parinkimas. Kaip bebūtų keista jis turėjo būti labai paprastas. Jokių aštrių ir išskirtinių kvapų, jokių saldiklių ar skonio stipriklių. Šįkart natūralumas buvo sėkmės formulė.
Pirmame ture stipriai gavome į „kaulus“. Buvome priblokšti komandų iš klubų „Sidabrinis Kablys“ ir „Žvejo tribūna“ pasirengimu. Jie gaudė tiksliai ir su užsidegimu. Pirma ir antra pozicijos komandinėje įskaitoje jau buvo nebepavejamos, tad įnirtingiausia kova vyko tarp likusių 5 komandų.
Būtent užsidegimo, tikslumo ir atsidavimo labiausiai ir trūko mūsų komandai. Buvome daugiau penki individualistai nei komanda. Penki sportininkai su skirtingais tikslais ir gebėjimais, ir netgi be trenerio. Reikia tik džiaugtis, kad sugebėjome išlikti viduryje komandinės lentelės.
Pabaigai norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie šių varžybų organizavimo. Rėmėjams ir teisėjams, dalyviams ir treneriams. Ačiū už puikiai praleistą laiką ir iki susitikimo antrajame etape.
Rezultatai čia

2015/04/22

Verknė

Senokai nieko neberašiau. Belaukdamas sezono, visiškai apleidau šias savo pareigas. Tačiau viskas tuoj pasikeis, pasitaisys orai, suaktyvės šilumą pajutę žuvys, baigsis spiningautojus varžantys žūklės draudimai.
Rodos, lauki tos balandžio 21-osios pusė žiemos, lyg kokios panacėjos išgydysiančios sielą, o kai ji jau beldžiasi į langą, visas ūpas imti į rankas spiningą ima ir išblėsta.
Vakar būtent taip ir nutiko – turėjau gražų pusdienį laiko, kada galėjau mojuoti spiningu, tačiau į rankas paėmiau lengvą plūdinę meškerę. Nusprendžiau pasivaikščioti mylimos upės krantais, palandžioti brūzgynais. Tokiu metų laiku į šią upę suplaukia dideli būriai stambių kuojų iš Nemuno. Genamos neršto instinkto jos pakyla prieš srovę ne vieną kilometrą ir gerą savaitę čia galima tikėtis puikios žūklės. O kai už lango šypsosi saulė – geriau ir būti negali.
 Priėjęs pirmąją ramesnės srovės atkarpą su nedideliu pagilėjimu pasiruošiu savo Drennan Matchpro tolimojo užmetimo meškerę. Tokio dydžio upelyje ji tinka idealiai, neprasibrautum pro pakrantės medžius su jokiu ilgesniu „boloniniu“ kotu.  Dedu 0,12 mm pavadėlį ir nedidelį  18 numerio kabliuką. Kuokštelis uodo trūklio lervų papuošia kabliuką ir seka pirmas pravedimas.
Antras. Trečio pravedimo metu išleidus apie 20 metrų plūdė panyra. O taip – išlinkęs lanku „matchas“ perspėja apie nemenką laimikį. Smarki pagrindinė upės srovė žuvies traukimą apsunkina dvigubai. Malonumas neišpasakytas. Dar keletas piruetų gelmėje ir paviršiuje pasirodo beveik pusės kilogramo kuoja. Būtent tokių kuojų čia ir atvažiuoju. Manau, vertėjo iškeisti pavargusias lydekas į stiprius dzūkiškus „mekšrus“.
Po gerų penkiolikos minučių meškerykotis vėl išlinksta nuo svorio, ir vėl ne ką mažesnė žuvis. Geras emocijas papildo ir nuostabus saulėtas oras, o pasislėpus tarp upės vingių vėjo nesijaučia visiškai. Po kelių žuvų pradeda sparčiai kilti vanduo ir sustiprėjusi srovė neleidžia lėtai pravesti masalo. Mintyse keiksnoju hidroakumuliacinę elektrinę ir keičiu vietą. Paėjęs keliasdešimt metrų atsiduriu šalia gražaus upės vingio, kur priešingame krante išgraužta duobė ir sulėtėja srovė. Keista, tačiau prie upės nesutinku nė vieno žvejo. Tai džiugina, nemėgstu meškerioti žvejų apsuptyje.

Scenarijus pasikartoja. Ir nors žuvys nėra dažnos, tačiau jos didelės ir stiprios. Taip kibimui kaskart aprimstant, pakeičiu bent keturias žūklės vietas ir visur randu po kelias stambias kuojas.
Neturiu tikslo prigaudyti maišo žuvies, tad leidęs sielai ir protui pailsėti žūklę baigiu. Taigi puiki popietė su plūdine meškere rankoje šalia nuostabios upės – Verknės.

2015/03/02

Atsisveikinimas su 2014-2015 žiemos sezonu

 
Vat šovė mintis sugauti bent vieną raudę iš po ledo ir atsikratyti jos negalėjau visą savaitę. Juk viso sezono metu to padaryti taip ir nepavyko. Vakar pasirinkome nedidelį miško ežeriuką, kur ledas išlieka ilgiausiai, tikėdamiesi "bent užlipti".
Ledas jau tikrai paskutinis, juodas sueižėjęs, braška, vaikščioti tikrai nejauku. Užlipti pavyko tik per ilgą lieptą. Einant per trūkimus aplink viskas siūbuoja. Rasti pakankamai tvirtą, žūklei krantą šalia meldų, pavyko tik viename krante, mažiau apšviečiamame saulės. Ešeriukų daug, stambių kuojų taip pat. O štai raudė buvo vienintelė - nedidelė, tačiau tikslui pasiekti to pakako.
 
 

2015/02/14

Meškerėlė žūklei avižėle „Ekspert“

Tai išskirtinai sportininkams sukurta meškerėlė, nors jos teigiamas savybes gali pajusti ir žvejai mėgėjai. Jos gaminamos Ukrainoje, o Ukrainiečių „sportininkų – avižėlininkų“ pasiektas profesionalumo lygis ir laimėti du pasaulio čempionatai kalba patys už save. Taigi, kol kai kurie Lietuvos sportininkai su šypsenomis veiduose jas jau sėkmingai naudoja, aš nusprendžiau parašyti trumpą šio įrankio apžvalgą ir pasidalinti savo pastebėjimais.
Svoris. Tai bene vienas iš pagrindinių šio įrankio privalumų.  Jo svoris sumažintas iki minimumo, t.y sveria ne daugiau nei 8 gramus. Tai beveik dvigubai mažiau nei mano iki šiol naudoti „Ice Glider-iai“ ar originalios, senosios rusiškos „balalaikos“. Mažas meškerėlės svoris skirtas ne tiek žvejo patogumui, kiek apsisaugo nuo plono valo trūkimo. Tiek tesverdamas įrankis lengvai ištraukiamas iš sniego naudojant ir 0,05 mm storio valus, tuo jau spėjau įsitikinti kelių varžybų metu, kai naudojant kitas meškerėles dažnai kyla keblumų.
Viršūnėlė. Viršūnėlė arba kotelis pagamintas iš vientiso anglies pluošto. Plonas, lankstus ir labai tvirtas. Dažnas žvejas, o ir sportininkai tame tarpe, pigesnėms meškerėlėms keisdavo viršūnėles į plonesnes ir lankstesnes, dabar naudojant „Ekspert“ arba „Ice Glider“ meškerėles to daryti visiškai nebūtina. 18,5 centimetrų ilgio meškerėlė puikiai telpa dėžėje vertikaliuose laikikliuose. Dar didelis pliusas, tai viršūnėlėje įtaisytas „sargelio“ laikiklis – tereikia tinkamai iškirptą ir nušveistą lavsano juostelę įstatyti į jai skirtą vietą.
Korpusas. Įrankio korpusas pagamintas iš labai tvirto ir lengvo putplasčio. Panašų korpusą turėjo senosios rusiškos „balalaikos“, tik pastarosios buvo žymiai didesnės. Korpusas tikrai nėra trapus. Mėtant meškerytę ant pliko ledo nepastebėjau jokių skilimų ar apdaužymų.

Ritelė. Ši ritelė kiek mažesnio diametro nei kitų plačiai paplitusių „balalaikų“ (30 mm) ir siekia 28 mm vidiniame diametre, tačiau lėtesnio valo vyniojimo praktiškai nesijaučia. Skirtingai nuo kitų, ji pagaminta iš labai lengvo plastiko. Pamaigius ritelę rankose ji atrodo lyg putplastis, tačiau pagaminta labai tiksliai. Rankenėlė pagaminta iš nedidelio anglies pluošto strypelio ir nors atrodo truputį nepatikimai, tačiau savo funkciją atlieka puikiai. Vienas iš pastebėtų trūkumų - tai kai kuriose ritelėse ši rankenėlė išsikiša valo vyniojimo griovelyje. Ir nors taip neturėtų būti, tai nesudaro keblumų, o valo nepažeidžia. Ritė puikiai sukasi ir papildomai šveisti korpuso ar dėti plastikinių tarpinių tikrai nereikia. Ritelės sukimosi niekaip neįtakoja vanduo, šaltis ar sniegas.
„Varžtas“. Ritelės tvirtinimas prie korpuso kardinaliai skiriasi nuo kitų meškerėlių. Tai lankstaus, skaidraus plastiko, gėlytės formos plokštelė, kurią veržiant  ritelė yra spaudžiama ne korpusu, o tik lapeliais. Sprendimas išties neblogas – praktiškai kiek beveržtum ritelę, jos nepriverši nejudinamai. Ritė visada suksis, tik sukimui naudojama jėga bus didesnė. Ir nereiks bijoti, kad didelės žuvies pakirtimo momentu nutrūks valas. Tai visų kitų meškerėlių problema, ir čia ji išspręsta geram ketvertui. Iki geresnio pažymio trūksta patobulinimo, kad varžtas, jį veržiant per jėgą neprasisuktų (man taip neįvyko, tačiau kolegos pastebėjo šį nedidelį trūkumą) ir komplikuotas ritelės prisukimas labai šaltu oru, kai sugrumba pirštai.
Išbaigtumas. Žvejui dažnai svarbu ne tik įrankio funkcionalumas, tačiau ir estetinė išvaizda. „Ekspert“ meškerėlės savo išbaigtumu nusileidžia „Ice Glider“- iams. Jos nėra dažytos storu dažų sluoksniu, nėra lakuotos ar kitaip išgrąžintos. Jas įsigijus gali tekti išsiardyti ir pravalyti visas dalis nuo gamybos atliekų, kad užtikrinti pilną funkcionalumą.

Verdiktas. Tai įrankis visiškai vertas savo kainos (apie 7 EUR). Pagrinde skirtas sportininkams, kuriems aktualus svoris ir funkcionalumas. Jomis galima gaudyti labai greitai ir patogiai. Aš šias meškerėles naudosiu iki 5 metrų gyliuose (nedidelį svorį sunkiau mesti valo ištiesimui). Giliau naudosiu pamėgtas „Ice Glider“. „Ekspert“ puikiai tiks varžyboms ir mėgėjiškoms žūklėms. Manau užtektų 10 vienetų, kad iš anksto susirišti visas galimas avižėlių svorių ir valų kombinacijas. Plati spalvų gama padės nepasiklysti tarp skirtingų diametrų valų, o kompaktiškumas taupys vietą dėžėje. Taigi jei jūs mėgstate aktyvią žūklę avižėle nedideliuose gyliuose, dalyvaujate poledinės žūklės varžybose, manau verta įsigyti kelias „Ekspert“ meškerėles į savo meškerėlių kolekciją.


2015/02/02

„Ant Bangos – Rerija“ komandos debiutas

2015 metų poledinės sportinės žūklės avižėle Lietuvos Čempionato visi sportininkai laukė su nekantrumu (omenyje turiu Lietuvos Sportines Žūklės Klubų Lygos (LSŽKL) organizuojamą poledinės žūklės čempionatą, nes tik jame šiuo metu dalyvauja stipriausi Lietuvos „avižėlininkai“). Neprognozuojami šiųmetės žiemos orai tiesiog slėgte slėgė.
Tokią būseną jautėme ir mes – komandos „Ant Bangos – Rerija“ nariai. Komanda pakankamai sena ir pakankamai stipri, 2015 sezoną pradedanti su naujo rėmėjo, UAB „Rerija“ parama. Noras įrodyti ką vis dar galime ir nenuvilti rėmėjų buvo išties stiprus, o planuojama pirmojo etapo data buvo vis nusikeliama.
Ir pagaliau. Praėjusį savaitgalį visi buvome sukviesti į Kupiškį – pirmasis etapas – žuvingosios Kupiškio marios. Tačiau, dėl vėlai patalpinto varžybų skelbimo, susiplanuoti išankstinės funkcionalios treniruotės taip ir nepavyko, kaip nepavyko ir tiksliau išsiaiškinti kur vyks varžybos.
Kupiškio marios išties didelis vandens telkinys ir nežinant sektorių ar bent  tikslaus ploto, kur jie bus, treniruotės nieko vertos. Tai tas pats, kas plūdininkui pasakyti, kad varžybos vyks Nemune – prašom treniruotis. Kiekvienoje marių atkarpoje galioja savos taisyklės:  vienur per kelias valandas galima prigaudyti kelis kilogramus ešeriukų ir nesugauti kitos žuvies, kitur gi karaliaus vien kuojos, trečioje vietoje plakiai ir karšiukai, o apie gylių skirtumus net rašyti neverta.
Taigi visi susirinkome dar penktadienį. Treniruočių vietoje sutikti Lenkijos sportininkai leido tikėtis, kad varžybos vyks „kažkur čia“. Lenkijos sportininkų dalyvavimas savotiška staigmena, tačiau maloni – kuo daugiau tuo smagiau.
Treneris išskirsto tyrinėjimo zonas, gauname konkrečias užduotis, pasiruošiame naująsias ukrainietiškas „balalaikas“ ir pasiruošimas prasideda. Turime išsiaiškinti gylius, žuvies rūšinę sudėtį, dirbančius jaukus ir dar visą begalę niuansų. Visa tai atlikti būtų galima paprasčiau jei būtų sužymėti sektoriai, tačiau dabar tai prilygsta knaisiojimuisi šieno kupetoje.
Iki vakaro sektorių taip ir nepamatome, taigi kur vyks varžybos – paslaptis. Tai, manau, tikrai ydinga praktika. Nebūtina sektorių pažymėti prieš savaitę kaip Latvijoje ar Pasaulio čempionate, tačiau bent jau oficialios treniruotės metu manau būtina žinoti, kur bus varžybų zonos. Juo labiau, kad taisyklėse yra numatytos nuobaudos už įėjimą į sektorius treniruočių metu.
Varžybų rytas. Ištraukiami burtai. Pakrantėje, už kelių šimtų metrų nuo mūsų atliktos treniruočių vietos jau galima įžvelgti ir sužymėtus sektorius. Kai kuriuose jų, atžymėtos ir senos eketės – lyg draudžiama gaudyti teritorija. Patikrinami jaukų ir gyvų masalų kiekiai, išdalinamos „geltonosios kortelės“ (apie tai manau reiktų atskirą straipsnį parašyti) ir išsiskirstome aplink sektorius. Už kelių dešimčių metrų nuo sektorių vietiniai žūklautojai vieną po kito traukia visai padorius karšiukus. Kiekvienas tikisi užtikti būtent šių žuvų būrelį.
Asmeniškai man šis turas buvo vienas iš sunkesnių mano praktikoje. Ne dėl didelės konkurencijos sektoriuje, ar blogų oro sąlygų, o būtent dėl nekibos. Pirmą sargelio virptelėjimą pastebėjau tik praėjus pusei turui skirto laiko. Nedidelis pūgžliukas buvo geriausias „bonusas“, norėjosi net rėkti.  Gal, kiek geriau sekėsi kitiems sportininkams, tačiau sektoriuje buvo ir su „baronka“ vis dar lakstančių žvejų. Reikėjo pamatyti sportininkų veidus besidairančius į gretimais gaudančių vietinių pilnus maišus žuvies. Tądien viso turėjau keturis kibimus, iš jų tris realizavau. Antra žuvytė buvo nedidelis ešeriukas, o trečioji taip reikalingas karšiukas užkibo per patį pabaigos signalą ir ją turėjau paleisti.
Apmaudu. Trys valandos kruopštaus darbo, o laimikis vos dvi žuvytės. Supratau, kad „išgimdyti“ per nekibą yra sudėtingiau nei maniau. Ne daug geresnė situacija buvo ir pas komandos bičiulius, ir tik Saulius sugebėjo išeiti pirmas zonoje. Aidas – šeštas, o Artūras – septintas. Mano gi rezultatas blogiau nei blogas – 9. Bendrai surenkame 22 baudos taškus komandai. „Fortūna“ surenka tik 10 ir atrodo yra nepavejami, „Meknė“  su 21,5 taško lieka antroje vietoje, o mes treti. Tačiau paskui mus nusidriekusi didelė eilė konkurentų atsiliekančių vienu ar dviem taškais.
Rezultatas „slidus“ ir neleidžiantis klysti antrame ture, norint išsilaikyti antroje ar trečioje vietose. Nugarmėti į turnyrinės lentelės vidurį – visi šansai.
Visą vakarą ir naktį pliaupė lietus, o ryte pašalo. Ant ledo užsidėjo nestora, lūžtanti ledo pluta. Pakilo vėjas. Pasidarė žvarbiau. Tačiau dėl to kibimas nesuaktyvėjo. Anaiptol, mano sektoriuje situacija rodės dar prastesnė nei dieną prieš. Man sekėsi kiek geriau – pirmo apėjimo apie eketes metu sugavau du nedidelius pūgžliukus, antrojo reido metu - pūgžliuką ir „šimtgraminį“ karšiuką. Daugiau nei pusė sektoriaus dar buvo „neatsidarę“. Rodės viskas eina „kaip iš natų“, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Dvi valandas pralaksčiau tuščiai. Geriau už mane sugaudė tik tie žvejai kuriems pasisekė su „bonusais“ – 500 g karšiu ir 250 g ešeriu. Trys žvejai mano sektoriuje nesugavo visiškai nieko.
Rezultatas manau bus geresnis, nes Artūras lieka antras, Aidas triumfuoja zonoje.  Tačiau kiek neramina „nulinis“ Sauliaus rezultatas šiame ture. Iki pat apdovanojimų rezultatų net neskaičiuojame, tikimės išsilaikyti trečioje vietoje.
Pirma vieta komandinėje įskaitoje! Akimirką tuo negalėjome patikėti, tačiau antros dienos pasirodymas ir netgi „nulis“ sektoriuje leido dviem baudos taškais aplenkti „Fortūną“ ir išsikapstyti iki aukso medalių. Labai netikėta, tačiau džiugi pabaiga. Trečioje vietoje liko puikiai pasirodžiusi „Meknės“ komanda.
Asmeniniais pasiekimais pasigirti neturime kuo – tik Aidui Šuntai pavyko išlysti iki ketvirtosios vietos. Asmeninėje įskaitoje nugalėtojo laurus nusiskynė Gediminas Cironka, antrąją vietą užėmė puikiai sugaudęs Jonas Jablonskis, o trečias liko Aivaras Dudzinskas.
Pirmasis „Ant Bangos – Rerija“ komandos pasirodymas išties šaunus, nežiūrint nei į prastą kibimą, nei į menkas treniruotes. To nebūtume pasiekę be daugiamečio mūsų trenerio Lino Žvaliausko, kuris vis stumia mus į pergalę. To nebūtų be UAB „Rerija“, kuri sutiko mus paremti šių metų čempionate, o svarbiausią ir didžiausią įtaką daro mūsų šeimos ir artimieji, kurie nežiūrint į visus nūdienos rūpesčius, tiki mumis ir palaiko. Ačiū Jums!
Rezultatai