2014/11/27

Pinto valo šiuolaikinei dugninei pasirinkimas

      Apie dugninei žūklei skirtus valus įvairiausių straipsnių galime rasti tiek internetinėje erdvėje, tiek ir spaudos kioskuose parduodamuose žurnaluose. Juose pateikiama ne vieno autoriaus nuomonė ir pastebėjimai. Tikrai nesiruošiu jų nuomonių neigti, tačiau noriu pasidalinti ir savo, kaip žvejo sportininko patirtimi apie pinto valo pasirinkimą.
     Prieš dešimtmetį atsiradus šiuolaikinėms „lanksčioms“ dugninėms meškerėms ir neinercinėms ritėms su idealiai sureguliuojamu stabdžiu, storo valo poreikis visiškai išnyko. Stambią žuvį šiandieną galima ištraukti naudojant labai plonus valus, tad gaudomos žuvies dydis nebėra pagrindinis kriterijus renkantis valą. Pagrindiniais kriterijais, manau, vis dar išlieka kibimo ryškumas ir jo realizacija. Sportininkams dar labai aktualus žuvies ištraukimo greitis. Visa tai rodo pintų valų naudą.
     Geriausiai kibimas atsispindi meškerės viršūnėlėje naudojant pintą valą. Šį valą rekomenduočiau rinktis daugeliu atvejų gaudant tolimu atstumu nuo kranto, kai reikia matyti net menkiausius žuvies prisilietimus. Plius naudojant šį valą nebereikės plataus mosto pakirtimui – pakaks tik vos timptelėti meškerę.

  Kokybiško pinto valo neieškokite turguje ar prekybos centre

     Išsirinkti tinkamą pintą valą gali būti daug sunkiau nei mums įprastą monofilamentinį. Vienas pinto valo būgnelis kaip diena ir naktis skirsis nuo kito gamintojo valo, o netinkamai pasirinktas „pintukas“ gali nesunkiai sugadinti ir patį meškerykotį.
     Renkantis tinkamą dugninei meškerei pintą valą, siūlau iš karto atmesti nežinomų gamintojų produkciją, kurios galima įsigyti turguose ar prekybos centruose, ir jų kaina retai te viršija 40 litų. Tokie valai niekada neatitiks esminių reikalavimų: plono diametro, tankaus pynimo ir valo apvalumo. Jie bus plokšti, dirbtinai užstorinti, greitai išsipešios ir dils.
     Dugninei, kaip ir spiningui, tinkamas valas dažniausiai bus žymimas prierašu „PE“ arba „Super PE“ (Poly-Ethylene), supintas iš minimum 4 gijų (x4), o brangesni modeliai iš 8-ių (x8). Taip pat jų gamyboje gali būti naudojami ir kitokie pluoštai suteikiantys valui tamprumo, slidumo, ilgaamžiškumo ir t.t. Nereikia pamiršti ir blogesnio pinto valo skendimo. Tad valai su prierašais „sinking“ tikrai gali būti įdomūs. Tarp pintų valų gamintojų nėra vienodo žymėjimo, ir tik Japonijos gamintojai pateikia daugiau mažiau teisybę atitinkančius skersmens ir tvirtumo duomenis. Na o jeigu gamintojas pateikia tik klasifikaciją pagal numerius, tai apytikrį valo skersmenį galima sužinoti pagal šią lentelę:

PE 0.6 – 0.128mm
PE 1.5 – 0.205mm
PE 3 – 0.285mm
PE 0.8 – 0.148mm
PE 1.7 – 0.218mm
PE 3.5 – 0.310mm
PE 1 – 0.165mm
PE 2 – 0.235mm
PE 4 – 0.330mm
PE 1.2 – 0.185mm
PE 2.5 – 0.260mm
PE 5 – 0.370mm
     Dugninei meškerei labiausia tiks pintas valas iki 0.2 mm storio. Pats beveik visada naudoju nuo #0.8 iki #1 numerio valą. Jei tik yra galimybė renkuosi 8 gijų japonišką valą, jis žymiai švelnesnis, apvalesnis ir tyliau slysta per meškerykočio žiedelius.

Save gerbiantis Japonų gamintojas visada stengsis
 pateikti tikslius valo storio duomenis

      Pintas valas beveik visiškai netiks gaudant „method“ tipo šeryklėlėmis ar gaudant didžiuosius karpius. Bene pats geriausias „pintuko“ pliusas čia jam ir pakiša koją, tai jo netamprumas. Staigūs žuvies smūgiai leidžia be vargo atsikratyti kabliuko kai valui trūksta tamprumo. Dėl to sportininkai beveik visada naudoja „feeder gum“ valo atkarpėles prieš pavadėlį, o „method“ tipo šėryklėlės yra montuojamos su panašia guma ir turi prierašą „elasticated“. Ši žūklei skirta guma padeda sušvelninti žuvies smūgius ir sumažina jos nutrūkimo tikimybę.
     Taip pat galima naudoti „šoklyderį“ (ang. -shock leader), kuriuo galima atlikti žymiai stipresnį metimą gaudant plonu pintu valu nebijant jo nutraukti, bei „suminkštinti“ žuvies traukimą šalia kranto. Tai paprasčiausia monofilamento arba fluorokarboninio valo atkarpa 1.5 ar 2 kartus ilgesnė už meškerykotį. Dažniausiai naudojama nuo 0.22 mm iki 0.27 mm skersmens. Šios priemonės panaudojimas, mano nuomone, yra būtinas norint užmesti 70 metrų ir toliau, o ar naudoti gaudant artimesnėse distancijose spręsti turite patys.
     Taigi, kaip matote išsirinkti tinkamą pintą valą nėra taip paprasta, jis netiks visiškai visose situacijose. Kartais neapsieisime ir be mums įprasto monofilamentinio ar fluorokarboninio valo, tačiau tai jau kita tema, kurią taip pat galima plėtoti.

2014/11/15

40 patarimų žūklei dugnine (ir ne tik) meškere rudenį...

Jaukai ir masalai:

1. Viskas šviežia. Stenkis naudoti tik šviežią jauką ir masalus. Mūsų prekybininkai dažnai turi senų, užsigulėjusių jauko pakelių. Jei vasarą žuvis nėra tokia išranki, tai rudenį jai įtikti darosi vis sunkiau.


2. Mažiau, bet dažniau. Dažnesnis jaukinimas nedidele šėryklėle bus sėkmingesnis nei naudojant dideles šėryklas. Žuvims rudenį žymiai svarbiau kokybė nei kiekybė
3. Aktyvatoriai. Ir nors dauguma žvejų žiūri į juos su nepasitikėjimu, kartais tai gali būti vienintelis raktelis. Nedideli buteliukai su užrašais „worm“, „halibut“, „fish meal“ ir t.t. gali atnešti sėkmę. Svarbiausia sąlyga jais nepiktnaudžiauti.
4. Purus jaukas. Jei vasarą jauko paruošimui skiriame mažiau dėmesio, tai vėstant vandeniui gali nulemti žūklės rezultatą. Rudeninis jaukas turi būti smulkios frakcijos ir purus. To nepasieksite be sietelio skirto jaukui pratrinti.
5. Duona. Rudenėjant, tam tikrose upių vietose susirenka dideli būriai baltos žuvies. Radus tokią vietą vertėtų išbandyti baltą sumuštinių duoną ar „batoną“ tiek kaip masalą, tiek kaip jauką šėryklėlei. Ją dievina stambesnės kuojos ir šapalai.
6. Karpyti sliekai. Pigus ir puikus papildas jūsų jaukui. Į šėryklėlę dedant nedidelėmis porcijomis jie ne tik praturtins jūsų jauką, tačiau gali būti svarbiu akcentu sulaukiant rimtos žuvies kibimo.
7. Mažink masalą. Didelis ir kietas konservuoto kukurūzo grūdas gali nevilioti žuvies. Dėk puselę arba ketvirtadalį grūdo – toks masalas rudenį bus žymiai patrauklesnis.
8. Sūrus jaukas. Naudojant PVA kojinę vietoj šėryklėlės (tai ypač daroma didelių karpių ir karšių žūklėje) jauką galima labiau drėkinti naudojant sūdytą vandenį. Sūriame vandenyje PVA medžiaga netirpsta, o žuvies tai tikrai nebaidys.
9. Jauko kiekis. Sena gera taisyklė, kad tai ką įmetei jau nebeišimsi ypač galioja atvėsus vandeniui. Rudenį niekada nereiks daugiau nei poros pakelių jauko.
10. Žuvies miltai. Vėlų rudenį jaukai sukurti žuvies miltų pagrindu dažnai būna pranašesni už tradicinius kvapnius, naudojamus vasaros metu.
11. Gyvas masalas. Žūklaujant rudenį neapsieisite be smulkaus gyvo masalo. Trūkliai, nedidelės musės lervos ir jų kokonai, nedideli sliekai yra būtini atributai tiek ant kabliuko, tiek jauke.
12. Jauko maistingumas. Rudeninės žūklės metu reikia mažinti jauko maistingumą. Šaltu oru žuvis greitai pasisotina ir ją darosi sunkiau išlaikyti jaukinamoje vietoje. Tam galima naudoti paprasčiausią kurmiarausio žemę – sutaupysite ir jauko ir žuvis nepersisotins.
13. Eksperimentai su jaukais. Dažnai net labai garsūs gamintojai pagamina niekam tikusius jaukus, o nežinomo gamintojo paruoštas jauko pakelis žūklę gali paversti nepakartojama.

    Taktika ir technika: 


    14. Daug gaudymo taškų. Dėl sumažėjusio žuvies aktyvumo vėlų rudenį geriau dažniau permetinėti masalą vis į skirtingą žūklės tašką, tikintis surasti žuvies susibūrimo vietas. Na o jį radus, galima masalą išlaikyti ir ilgiau.
    15. Būk kitoks. Jei kiek įmanydami stengsitės kopijuoti kitus žvejus – jūsų laimikis bus tik toks kaip jų, tačiau jeigu surasite ką nors naujo, jūsų laimikis gali būti daug gausesnis. 
    16. Nenuleisk rankų. Kelios tuščios žūklės valandos dar nereiškia, kad žūklė bus nerezultatyvi. Net laipsniu atšilęs oras ar nurimęs stiprus vėjas gali duoti teigiamų rezultatų. 
    17. Informacija. Naudokis informacija. Visuomet pakalbink vietinius žvejus, atlik žvalgybą. Juk rudenį žuvis laikosi tik tam tikrose vietose. Jei žvejai paslapčių neišduoda – stebėk juos. 
    18. Žaisk su žuvimi. Nesistenk greitai ir per prievartą išprašyti žuvies į krantą. Viską daryk neskubėdamas, tačiau niekada neatlaisvink valo ir neištiesink meškerykočio. Meškerė traukiant žuvį turi būti išlinkusi. 
    19. Neskubėk. Tik atvykęs į žūklės vietą neskubėk mesti masalo. Stenkis apžiūrėti vandenį, įvertinti dugno nelygumus, galimas žuvies susitelkimo vietas. Tai ypač svarbu gaudant upėje.

    20. Šalia meškerės. Laikyk meškerę kiek galima arčiau savęs, kad būtų galima laiku sureaguoti į menkiausią žuvies kibimą, juk jis gali būti vienintelis tą šaltą ir drėgną rudens dieną.

    Įrankiai: 

    21. Pasiruošk įrankius. Nėra nieko blogiau nei žūklės vietoje pamatyti, jog taip reikalingas sėkmingai žūklei įnagis liko namuose.
    22. Be šėryklėlės. Kartais rudenį žuvis gali vengti didesnio jauko kiekio ir jūsų pateikti masalai jos nevilios. Rankiodama pavienes jauko daleles ji sukiosis šalia pajaukintos vietos. Tereikia vietoj šėryklėlės naudoti nedidelį slankiojantį svarelį su ilgesniu pavadėliu ir kibimai vėl atsinaujins.
    23. Jautrios viršūnėlės. Gaudant neaktyvią žuvį rudenį dažnai naudosite pačias jautriausias viršūnėles. Būtent jomis vertėtų pasirūpinti dar prieš žūklę, nes dauguma su naujais meškerykočiais komplektuojamų viršūnėlių yra per standžios.
    24. Teisingi kabliukai. Nenoriu reklamuoti vieno ar kito modelio, tačiau rudenį jie turi būti ypač aštrūs ir lengvi, pagaminti iš plonos ir tvirtos vielos.

    25. Žuvies atkabeklis. Atrodytų visiška smulkmena kainuojanti vos kelis litus, tačiau leidžianti momentaliai išimti giliai įrytą mažą kabliuką nepažeidžiant žuvies. Tai ypač aktualu jei žuvį ruošiatės paleisti.
    26. Ritės stabdis. Gerai sureguliuotas ritės stabdis leis ištraukti ir didelį laimikį, o ypač rudenį, kada naudojami ploni valai ir pavadėliai.
    27. Pintas valas. Jei vasarą žuvis kimba gan agresyviai virpindama viršūnėlę, tai rudenį esant šaltam vandeniui jų kibimai gali būti vos įžiūrimi. Geriau pastebėti smulkius žuvies kibimus ir laiku sureaguoti padės plonas pintas valas.
    28. Šėryklėlės musės lervoms. Tai uždaro tipo plastmasinės šėryklėlės su skylutėmis. Į jas talpiname tik gyvas musės lervas, jas dedame ir ant kabliuko. Kai žuvis vengia augalinio jauko tai būna tikras išsigelbėjimas.

    29. Paruošti pavadėliai. Plono diametro valas ir maži kabliukai dažnai priverčia žuvį kibti. Būk pasiruošęs pakankamą kiekį plonų pavadėlių – juk raišioti juos šaltu oru ypač nemalonu, o pražioplinti vienintelį dienos kibimą tikrai apmaudu. 
    30. Švarus valas. Sezono metu monofilamentinis valas dažnai pasidengia purvo ir riebalų apnašomis. Tereikia nedidelės kempinaitės su indų ploviklio tirpalu ir valo skendimo greitis vėl padidės.  

    Bendrai: 

    31. Maitinimo elementai. Ir prožektoriui, ir fotoaparatui. Nepamirškite juos įkrauti. 
    32. Įsitikinimai. Kiekvienas turime savo nuomonę ir tvirtus įsitikinimus, kurių laikomės. Tačiau būkime atviri ir naujovėms, juk kiekvienoje žūklėje galite sužinoti ką nors naujo. 

    33. Nešiukšlink. Tai ne tik dėl gręsiančios baudos – tai dėl gyvūnų. Valai, o ypač kabliukai dažnai tampa didžiausi vandens paukščių priešai. Visuomet turėk šiukšlių maišą su savimi ir jį panaudok.
    34. Fotoaparatas. Pasiimk jį į žūklę. Tai gali būti ir fotografuojantis mobilus telefonas. Taip įamžintas laimikis išliks ilgiau nei žuvies kotletai. 
    35. Paprastumas. Dažnai sėkmė būna paprastume. Meškerės sistemėlė, jaukinimas ir masalai turi būti kiek įmanoma supaprastinti. Kiekvieno sudėtingesnio įnagio paruošimas ir priežiūra atima daug laiko kuris tirpste tirpsta trumpą rudens dieną. 
    36. Išlik sausas. Orai Lietuvoje rudenį tikrai nelepina – nepamiršk į žūklę pasiimti šiltesnių ir neperšlampamų drabužių, gerų vandeniui nelaidžių batų, juk geriau ateinantį savaitgalį sutikti žūklėje nei lovoje. 
    37. Tinkami bičiuliai. Vykstant į žūklę su nepažystamuoju dažnai rizikuojate. Burbantis, nemokantis žvejoti, tingintis kompanionas visada gadins žūklę. Geriau metų metus pažystamas kolega mėgėjas nei nepažystamas profesionalas. 

    38. Termosas. Nepalikite jo namie. Puodelis karštos kavos ar arbatos šaltą dieną suteiks palaimos ir sielai ir sužvarbusioms rankoms. 
    39. Užuovėja. Jei vasarą specialiai renkamės vietą, kad vėjas pūstų į veidą, tai rudenį geriau ieškoti užuovėjos. Ir pačiam šilčiau ir žuvis renkasi kiek ramesnes vietas. 
    40. Rankšluostis. Nėra nieko blogiau nei sužvarbę rankos rudeninėje ar žieminėje žūklėje. Nedidelis frotinis rankšluostis leis išspręsti šias problemas.  








     

    2014/10/19

    Asmeninių rekordų diena



    Rugsėjo ir spalio mėnesiai  šiais metais man labai šykštėjo žūklės laimikių. Ir nors orai lepino, tačiau iš žūklės dažniau grįždavau tuščiomis nei su laimikiu, tai nulėmė ir neatsinaujinančius blogo įrašus. Tačiau tokios žūklės kaip vakar nevalia neįamžinti.
    Važiavome į mums neblogai pažįstamą ežerą, kur tikėjomės sugauti vieną kitą stambesnį starkį. Šis telkinys tikrai žuvingas, tačiau ir nemažiau įnoringas, dažną žūklę gali grįžti tuščiomis. Na o jeigu pasiseks, gali į valtį įversti savo rekordinį starkį ar lydeką. Nežiūrint į tikrai stambias žuvis plaukiojančias šiame ežere, vietiniai dažnai juokauja, kad ši „bala“ tik tiems kas žūklę pramiegojo. Jie negali suprasti alytiškių ieškančių laimės bala žino kur vietoj to, kad mirkyti masalus Dusioje ar Metelyje.
    Taigi, šiaip ne taip antrąkart užsivedę „užsisiurbusį“ variklį, plaukiame prie mums gerai žinomo šlaito, kur kartas nuo karto apsilanko būreliai starkių. Kibimus šioje vietoje per visą dieną galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tačiau žuvys dažnai perlipa ir per tris kilogramus, o kiekvieną sezoną papuola egzempliorių ir po 5 kilogramus. Mano rekordinis starkis buvo kiek virš trijų kilogramų.
    Echolotas rodo stagiai krentantį gylį ir milžiniškus būrius nedidelės „baltos“ žuvies. Greit išmetame inkarą ir jau gerai pažįstamomis gumomis pradedame tikrinti kiekvieną kvadratinį metrą. Kad ir kokia nuobodi būtų tokia žūklė, tačiau atsipalaiduoti negalima nė akimirkai, nes vienintelis dienos kibimas gali likti nerealizuotas.
    Praėjus tik pusvalandžiui, kažkas lengvai prispaudė Reins guminuką, kirtau akimirksniu ir kitame gale pajutau rimtą pasipriešinimą. Užkibusį starkį atskirti nuo lydekos tikrai nesunku, tačiau visad galima sumaišyti su į šoną pakirstu karšiu. Tikėjausi pirmojo varianto ir po truputį pompavau žuvį link valties. Svoris tikrai neeilinis, o vis į paviršių nekylanti žuvis tikrai turėjo būti neeilinė. Po kelių minučių kovos pro pradėjusį skaidrėti vandenį pasimatė milžiniško starkio siluetas. Šiaip ne taip įsikeliame pasišiaušusią žuvį į valtį. Svarstyklių neturime, tačiau jaučiu, kad tai mano didžiausia sugauta šios rūšies žuvis. 
     Nedidelė foto sesija ir vėl ariame dugną sunkiais galvakabliais. Kolega kas kelis metimus vis keičia masalą, o aš nusprendžiau nieko nekeisti ir gaudyti tuo pačiu Rockvibe Shad guminuku atnešusiu pirmąją žuvį. Geros valandos bėgyje žuvį užkerta ir kolega, tačiau tai tik 49 centimetrus siekiantis starkiukas. Kauno mariose toks jau būtų imamas, o čia viso labo neūžauga, kuri greit keliauja atgal į savo stichiją.
    Po valandos tuščio gaudymo pajuntu labai silpną prisilietimą prie jau ant dugno gulinčio masalo. Sureagavau greitai ir vėl pajutau solidų svorį. Kova truko geras penkias minutes ir paviršiuje pasirodė panašaus dydžio ešerio giminaitis. Nuostabai nebuvo ribų – dar niekad nepapuolė sugauti dviejų tokio dydžio žuvų  tą pačią dieną.
    Visi limitai ir užduotys įvykdytos, tad pagaudę dar kelias nė kibimo nedavusias valandas nusprendžiame grįžti į krantą. Iki valties įsileidimo vietos beveik kilometras tad nusprendžiame velkiauti. Aš užsikabinu 6 metrus neriantį gan agresyvų Rapala Tail Dancer vobleriuką, kolega kiek mažiau neriantį. Lėtai judant valčiai įdėmiai stebime 7 metrų gylyje esančius didžiulius žuvies būrius. Kartas nuo karto apie jų buvimą praneša ir stipriau suvirpanti meškerės viršūnėlė kai karšiukai paliečia pintą meškerykočio valą.
     Artėjant prie kranto gylis pradeda truputį mažėti ir prisuku kelis metrus valo. Nespėjus pastatyti spiningo pajuntu stiprius smūgius. Pakertu ir po truputį traukiu žuvį link valties. Pirmomis minutėmis maniau užkibo kiek daugiau nei du kilogramus sverianti lydekaitė ir tik vėliau supratau, kad laimikis neeilinis. Ji apsuko kelis kartus aplink valtį, o mes jos vis nepamatome. Pritraukiu kelis metrus, o ji tuos kelis metrus akimirksniu ir išprašo. Dvikova vyko apie 10 ar 15 minučių ir tik padiskutavus kaip įkelsime žuvį į valtį šiaip ne taip ją įvertėme į valtį. Tikrai ne „milžinė“, ir pasak kolegos iš toli neprilygsta praėjusiais metais čia jam užkibusiam monstrui, kuris kėsinosi prakasti valties bortą.
    Nusprendžiame, kad lydeka turėtų sverti aštuonis kilogramus ir lekiame kranto link ieškoti svarstyklių. Čia jų niekas neturi, tad laikome žuvį parištą priekrantėje ir pakuojamės valtį – laukiame grįžtant kitų žvejų. Niekas nepasirodo ir nusprendžiame nieko nelaukdami žuvį paleisti, juk tokio dydžio žuvis yra milijoninė motina, ir jos čirškinimas riebaluose yra nepriimtinas.
     Viskas nebuvo taip paprasta – žuvis paplaukusi gerus penkis metrus virto ant pilvo ir oras pilve niekaip neleido jei persiversti. Bijojome, kad lydeka gali paprasčiausiai paskęsti, tad nekreipdamas dėmesio į 5 laipsnių šilumą, nusirengiau ir iki kaklo įbridau į vandenį. Žuvį gaivinome dar geras penkias minutes kol pro žiaunas išėjo visi oro burbulai ir ji galėjo laisvai plaukti. 
    Tokiomis akimirkomis apima labai malonus jausmas. Jautiesi žymiai geresniu ir stipresniu už tuos kurie iškart nugalabija tokį laimikį. Panašius jausmus sužadinome ir vietiniam vyrui išvedusiam pasivaikščioti savo keturkojį draugą ir pamačiusį mus besiteliuškuojančius lediniame vandenyje. Pasak jo - energijos ir gėrio pakaks visai šaltai žiemai.
                Tokius pačius, o gal ir dar gražesnius jausmus, manau, patirsite ir jūs garbingai atsisveikindami su dėmesio vertu priešininku.