2016/02/04

2016 metų Lietuvos sportinės poledinės žūklės rinktinė



Praėjusiais metais Lietuvos sportinės poledinės žūklės rinktinė dalyvavo Pasaulio Čempionate Suomijoje. Rezultatai tikrai nebuvo labai džiuginantys, ir užimta vieta yra tik kiek aukščiau nei viduriukas. Nei labai blogai, nei labai gerai – 6 vieta iš 13 dalyvavusių šalių rinktinių. To tikrai nepakanka, ir kasmet tobulėjantys Lietuvos poledinės žūklės meistrai pasiryžę tai įrodyti šiemet Ukrainoje vyksiančiame pasaulio čempionate.
Ar Lietuva yra laimėjusi poledinį auksą? Gaila, tačiau ne. Kelis kartus puošėsi sidabro, bronzos medaliais. Tačiau nereikia grįžti atgal į praeitį ir grožėtis prieš dešimtmetį iškovotomis prizinėmis vietomis. Reikia iškovoti aukštesnę vietą, juolab, kad rinktinės sudėtis leidžia siekti aukščiausių pozicijų turnyrinėje lentelėje.
Šiais metais, XIII-asis Pasaulio sportinės poledinės žūklės čempionatas vyks Ukrainoje, vasario mėnesio 20 – 21 dienomis. Penki stipriausi Lietuvos sportininkai atstovaus Lietuvą ant didžiulio tvenkinio ledo Ternopilio mieste.
Nuo praėjusių metų rinktinės sudėtis itin pasikeitė. Tai lėmė ir atrankos į rinktinę sistema ir stipriai tobulėjantys jauni sportininkai. Tokios tendencijos, manau, išliks ir ateityje – jaunimas jau nebe pirmi metai rodo stiprią pažangą. Ir nieko nuostabaus,  Lietuvos poledinės žūklės čempionate patekti į stipriausiųjų dešimtuką nebėra taip paprasta. To gali pasiekti tik tikrai pasiryžę ir stiprūs sportininkai. Belieka tikėtis, kad šiuose Lietuvos čempionatų etapuose sukaupta patirtis padės vyrams pasiekti aukštų rezultatų.
Daugiau čia

2016/01/27

RERIJA Taurė 2016



Ko reikia geroms poledinės žūklės varžyboms? 
Tvirto ledo ir gero kibimo? Didelio būrio meškeriotojų ir puikaus organizavimo? O gal karštos sriubos, konkursų ir gerų prizų?
Manau, visa tai tikrai buvo! Tad, šeštadienį vykusias tradicines poledinės žūklės varžybas UAB „Rerija“ taurei laimėti 2016, galime drąsiai vadinti puikiomis varžybomis. Sakysite – juk pats organizavai, o dabar giriesi. Ne, tai ne pagyros sau, o ypač kai vis dar randi, nors ir nedidelių, tačiau trūkumų.
Varžybos, manau, tikrai pavyko jau vien dėl to, kad jose buvote jūs – meškeriotojai. Laimėjote ir buvote apdovanotas didžiule taure, ar pralaimėjote ir likote tik su dalyvio medaliu, nėra labai svarbu. Svarbiausia noras ir siekimas geriausio rezultato. Na o jei begaudant dar gauni pamokų iš profesionalaus poledinės žūklės trenerio, tai geriau ir negali būti.
Rezultatai tikrai gerėja, žvejai kasmet vis tobulėja ir tai parodo laimikiai. Tobulėjimą stebėjome pavaikščioję po sektorius – naujesni grąžtai, sportinės meškerėlės, plonesni valai ir teisingos jaukinimo taktikos. Išties smagu buvo stebėti 112 žvejų bekovojančių tarpusavyje. Na ir kas, kad žuvies dydžiai buvo neįspūdingi, na ir kas, kad didžiausios atitrūko eketėje – svarbiausia bendravimas ir tobulėjimas.
Na o to bendravimo vėl nebūtų be mūsų rėmėjų UAB „Rerija“, kuri įsteigė šūsnį prizų - taurių ir medalių, čekių apsipirkimui ir prizų už daugiau nei 500 eurų. Tik rėmėjų dėka vienam iš dalyvių pakeitėme seną, išklypusią dėžę visiškai nauja, išdalinome nemažai gerų sportinių „balalaikų“. Kur dar St. Croix įsteigtas prizas - žieminis spiningėlis, UAB „Kotas“ prizai ir kitų rėmėjų dovanos.
Aišku, neįkainojama ir ŽK „Ant Bangos“ bei ŽK „Taparas“ narių pagalba, o ypač varžybų vyr. teisėjo Lino Žvaliausko, kuris šiemet vadovaus ir Lietuvos poledinės žūklės rinktinei pasaulio čempionate Ukrainoje.
Dėkojame Alytaus rajono savivaldybei už suteiktą leidimą rengti varžybas, Pivašiūnų seniūnijai už šauniai sutvarkytą pakrantę, Alytaus RAD už galimybę gaudyti be žūklės leidimų ir šaunioms virėjoms už didelį katilą skanios sriubos.
Antrus metus varžybas laimi Alytaus ŽK „Taparas“ komanda, šiemet ant ledo paleidę ir perspektyvaus jaunimo, kuriems didžiausios pergalės dar prieš akis. Manau kitąmet reikės naujo šūkio varžyboms, gal „Nugalėk Taparus“?
Daugiau fotografijų

Rezultatai

2016/01/05

Poledinės žūklės varžybos UAB "RERIJA" taurei laimėti 2016!


Nuostatai:

1. Tikslas ir uždaviniai
1.1. Populiarinti poledinės žūklės sportą Lietuvoje.
1.2. Nustatyti pajėgiausias šalies poledinės žūklės komandas ir stipriausius žvejus.
1.3. Plėtoti ryšius su žūklės klubais, rengiančiais poledinės žūklės varžybas.
1.4. Skatinti žvejų mėgėjų domėjimąsi sportine žūkle Lietuvoje.

2. Vieta ir laikas
Varžybos vykdomos 2016 m. sausio 23 d. (šeštadienį) Pivašiūnuose (Alytaus raj.) ant Ilgio ežero ledo. Startas čia.

VARŽYBŲ EIGA
Išankstinė registracija parduotuvėse Statybininkų g. 54 ir Naujoji g. 2C Alytuje iki 22d.
7.30–8.45 val. pakartotina dalyvių registracija ir burtų traukimas.
8.45–8.55 val. varžybų atidarymas.
9 val. varžybų pradžia.
13 val. varžybų pabaiga.
Nuo 13 val. žuvies svėrimas, rezultatų skaičiavimas, vaišinimasis karšta sriuba, ekečių gręžimo, žvejų dvikova ir kitos linksmos varžybos, apdovanojimai.

3. Rengėjai
UAB „ Rerija“, žvejų klubas „Ant Bangos“

4. Dalyviai
Varžybose gali dalyvauti visi poledinės žūklės mėgėjai.
Komandos sudėtis: du žvejai, iš jų vienas vadovas.
Starto mokestis komandai – 10 Eu. (vienam dalyviui – 5 Eu).
Dalyviai burtais bus skirstomi į du sektorius.

5. Varžybų taisyklės
Varžybų trukmė 4 val.
Žvejoti galima viena meškere su ne daugiau kaip viena avižėle ar kabliuku.
Avižėlės ilgis be kabliuko ne didesnis kaip 15 mm.
Dalyvis turi turėti gerai matomą vėliavėlę atsarginei eketei žymėti.
Atsarginių meškerių skaičius neribojamas.
Atstumas tarp žvejų ar atsarginių ekečių ne mažesnis kaip 5 m.
Draudžiama masalui naudoti gyvas žuvytes.
Draudžiama palikti į vandenį įleistą meškerę.
Vienas žvejys gali turėti tik vieną atsarginę eketę, kuri turi būti pažymėta vėliavėle.
Neleistina žuvų dėti ant ledo, sniego, kiekvienam dalyviui bus duotas maišelis žuvims.
Griežtai draudžiama sąmoningai ar apsvaigus nuo alkoholio trukdyti kitiems varžybų dalyviams.
Šiukšlinti sektoriuje ir už jo ribų.
Varžybose dalyvaujantys žvejai privalo: gerbti kitus dalyvius, esant nenumatytai situacijai (trauma, nelaimingas atsitikimas etc.) padėti kitiems, sektoriuje palaikyti švarą, kilus šiose taisyklėse nenumatytų klausimų ar situacijų, nedelsdama susisiekti su teisėju ir jį informuoti.
Į sektorių galima patekti tik gavus sektoriaus teisėjo ar varžybų organizatorių sutikimą. Jis nebūtinas renginio organizatoriams.

6. Nugalėtojų nustatymas ir apdovanojimas
Asmeniniai nugalėtojai nustatomi pagal sugautų žuvų svorį. Komandiniai pagal komandos narių užimtų vietų sektoriuje sumą. Jeigu dalyvių laimikio svoris vienodas, nugali komanda arba dalyvis, sugavęs didesnį skaičių žuvų.
Varžybų nugalėtojai bus apdovanoti taurėmis ir medaliais.
Varžybų komandinis piniginis prizų fondas – 360 € dovanų kuponai apsipirkti UAB „Rerija“ parduotuvėse.
I vieta – 200 €;
II vieta – 100 €;
III vieta – 60 €;
Varžybų asmeninis prizų fondas – prizai už 100 € sumą.
I vieta – 50 €;
II vieta – 30  €;
III vieta – 20  €;
Dovanų kuponais po 15 € bus apdovanoti konkursų nugalėtojai.
Visi varžybų dalyviai gaus atminimo medalius, o su dalyvio kortele UAB RERIJA parduotuvėse net iki 2016-04-16 dienos galės apsipirkti su 20% nuolaida.

7. Aprūpinimas
Rengėjai dalyvius vaišina karšta sriuba. Visas kitas išlaidas dengia patys žvejai arba juos
komandiruojanti įstaiga.
Žūklės leidimų varžybų metu nereikės.

8. Nuobaudos
Už triukšmą sektoriuje ir taisyklių pažeidimą – įspėjimas; už antrą analogišką pažeidimą –diskvalifikacija.

9. Paraiškos
Komandų ir asmenininė registracija vykdoma parduotuvėse Statybininkų g. 54 ir Naujoji g. 2C Alytuje nuo sausio 8d. iki sausio 22d. arba el. paštu: martynasxxxx@gmail.com (rašyti komandos pavadinimą ir dalyvių pavardes).

2015/11/03

Didelė ar dar didesnė?

Beveik savaitę leidome pailsėti Dzūkijos lydekoms, tačiau savaitė prabėgo labai greitai. O tie smūgiai per spiningą vėl ir vėl iškyla atmintyje. Tad bičiulio pasiūlymas pagaudyti didžiųjų lydekų neprasprūdo pro ausis. Akimirksniu sukirtome rankomis, juk vis dar atostogos.
Rudens metas ir didelės lydekos man asocijuojasi su dideliais, giliai neriančiais vobleriais ir neaprėpiamais didžiųjų ežerų plotais. Iš dalies buvau teisus, tačiau gaudysime ne vobleriais, o dideliais guminukais, giliai ir išties viename iš didžiausių pietų Lietuvos ežerų.
Atvykome anksti. Vos prasišvietė, o vandens paviršiuje jau siūbavo keletas valtelių. Kol susikrovėme mantą, jų jau buvo per dešimt, vėliau prisijungė dar daugiau. Aišku ežeras didelis, tad apgultis nelabai ir jautėsi.
Echolotas perkopė 10 metrų gylio ribą ir mūsų masalai pradėjo leistis dugno link. Pradžiai naudojome tiek gumas, tiek voblerius paskandintus downrigerio pagalba.
Kibimo ilgai laukti neteko, tačiau žuvis neužsikirto, nors guminukas tikrai nebuvo milžiniškas – tik 20 cm ilgio. Palikti gilūs dantų rėžiai leido pagalvoti apie didelę plėšrūnę. Antro panašaus grybštelėjimo  15 metrų gylyje, sulaukėme  po gero pusvalandžio,  plaukdami  virš didžiulių mailiaus būrių.  Vėl, dantų suvarpytas tokios pačios spalvos 20 cm guminukas. Dantys įsirėžė net į masyvų 60 gramų galvakablį. Nepadėjo net papildomas didelis trišakis kabliukas.
Atrodytų reikia mažinti masalą, kad lydekai būtų lengviau paimti, tačiau atlikus atvirkštinį veiksmą ir užsidėjus dar didesnę – beveik 30 cm ilgio gumą neprašauname. Nors ir nelabai didelė, tačiau virš dviejų kilogramų sverianti lydeka buvo puikiai užsikabinusi ant vieno iš dviejų trišakių kablių.
Toliau „brūžiname“ gylius ir po gero pusvalandžio vėl kibimas ant didžiosios gumos. Po truputį, tačiau užtikrintai ištraukiame apie 4 kilogramus sveriančią margašonę. Būtent apie tokias lydekas ir kalbėjome planuodami šią žūklę. Suplojame rankomis ir net pusvalandį praplaukiojame tuščiai. Nieko nesugauna ir šalimais plaukiojantys kolegos. Vobleriai apskritai  „miega“.
Po pusvalandžio viskas kartojasi – išlinkęs spiningas, besimuistanti dvikilograminė lydeka ir vėl tas pats 30-tukas. Visišką fiasko patiria dar dvi tampomos, tokios pačios spalvos, tik 5-7 centimetrais trumpesnės gumos. Ant jų taip pat sulaukiame kibimų, tačiau lydekos tik vos apžioja masalą ir jį iš kart spjauna.
Iki vakaro sugauname dar 2 panašaus dydžio lydekas, ir visos jos susigundo pačia didžiausia mūsų turima „šlepete“. Taigi, norom nenorom iškyla klausimas, kokį guminuką geriau naudoti rudens plėšrūnėms – didelį ar dar didesnį?
 

2015/10/31

Vėlyvas “methodas”

Pakeliui prie tvenkinio, vos pamatęs leduku užtrauktą nemažą priemiesčio balą pradėjau  abejoti. Abejojau ar iš garažo ištraukti dugniniai įrankiai neprastovės ant kranto be darbo. Būčiau turėjęs daugiau laiko žūklei, tikrai būčiau vaikęs lydekas – dabar gi beliko tik mirkyti uodo trūklio lervas, dzikus ir sliekelius. Prie visų natūralių masalų paėmiau ir kelis indelius naujų, dar nebandytų mini boiliukų – maža kas, gal didesnė žuvis neatsisakys ir didesnio kąsnio.
Su tokiomis mintimis, besidžiaugdamas nuostabiai ramiu ir saulėtu oru ruošiausi žūklės įrankius. Pasiruošiau pora meškerykočių – vieną su „flat-method“  šėryklėle, ant kurios kabinsiu 10 mm boiliukus plauko sistema ir vieną įrankį su atvira šėryklėle panaudodamas „inlain“ sistemėlę.
Pradžia buvo labai rami, geras pora valandų žuvies kibimų arba visiškai nebuvo, arba buvo tik nedideli prisilietimai prie masalo. Tinklelyje spurdėjo tik kelios kuojytės ir keli nedideli karšiukai. Kaip bebūtų keista, vienas karšiukas susiviliojo Brain Squid Octopus 10 mm boiliuku. Matomai buvo labai alkanas.
Trečiąją žūklės valandą viskas kardinaliai pasikeitė, kibimų buvo pakankamai daug ir kibo praktiškai ant visko. Dirbo ir natūralūs masalai ir meškerikotis su „method“ šėryklėle, tiesa dabar ant jos buvo uždėtas „žalias žirnelis“ t.y. Brain Green Peas – būtent šis boliliukas priviliojo didžiausias žuvis. Anokios jos didelės – po pusę kilogramo sveriantys karosai. Tiesa, vienas buvo tradicinis lietuviškas „auksinukas“ – tokią žuvį pagauti visad labai malonu. Prie karosų dar pridėjau gerą dešimtį karšiukų ir kibimas aprimo.
Žuvys maitintis nustojo pačiu laiku, laikrodis rodo, kad reikia ruoštis namo. Žūklę tikrai užskaitau, ne dėl to, kad pavyko suvilioti krūvą nedidelių žuvelių, tačiau dėl to, kad tokią super giedrą ir šiltą dieną, kai vandens paviršiaus nesujudina nė viena bangelė, praleidau nuostabioje gamtoje.